- žiemamitys
- žiemamitỹs, -ė̃ adj., smob. (34b) BŽ175, DŽ1, Ds, Ant, Trgn, Ktk, (3b) NdŽ; LEXIX67, žiemãmitis (1) KŽ, Vl, Vlkj, Sutk, Grš, Plv, Al, Krs žr. žiemmitys 2: Žiemãmitė karvutė, kuri jau mito par žiemą J. Turi dvi karves ir telyčią žiẽmamitę Dglš. Kažno ai iššersiu žiẽmamitę telyčią? Dkšt. Gera telyčiotė, žiemamitė̃ Slk. Su uošvėne surokavov, ka rudinį, kai pjausam, būtų ne pavasarinis paršelukas, o žiemãmitis End. Didelis jaučiokas, žiemamitỹs Svn. Tik turėjom vieną veršelį žiemamitẽlį Rš. Žiemamičiū́tė karvelė Dglš. Žiemamitỹs veršiokas, o mažai svėrė Klt. Žiemamičiaĩ gyvuliai JnšM.
Dictionary of the Lithuanian Language.